Konferencija "Gestų kalbos vertimo perspektyvos"

2017-05-29

Penktadienį , nuostabioje VDU Teologijos fakulteto salėje vyko konferencija „ Gestų kalbos vertimo perspektyvos“.  Tradiciškai, konferencija prasidėjo nuo metinių LGKVA prezidentės ir  revizijos komisijos ataskaitų, bei iškilusių klausimų ir diskusijų. O siūlymų ir diskusijų būta tikrai neprastų! Siūlymai rengti stovyklas kartu su kurčiaisiais vertėjais nuo 2 iki 12 kartų per metus,  ar net „vertėjų rinktinės“ , tačiau šiuos siūlymus palikta ateičiai. Vienas iš  pagrindinių siūlymų nauja Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų direktorės Danguolės Dragūnienės  kandidatūra į LGKVA valdymą, kurios konferencijoje dalyvavę asociacijos nariai nepatvirtino. Konferencijos viešnia - Neįgaliųjų reikalų departamento vyriausioji specialistė Rasa Grigaliūnienė, įteikė padėkos raštą LGKVA prezidentei Ramunei Leonavičienei, už bendradarbiavimą. Susigraudinus negailėjo gražių žodžių jai ir gėrėjosi darbu, kurį ji daro.

Konferencijos metu savo pranešimus pristatė būrys įvairių pranešėjų. Tarp jų Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė apžvelgusi vertėjų rengimo specialybės istoriją, ji pristatė naujus iššūkius, kuriuos yra iškėlęs pedagogikos fakultetas rengiant vertėjus. Anot jos: „Visuomet programą orientavom į vertimą, nors ji buvo labiau filologinė. Nauja, 2017 m. programa yra sudaryta remiantis  Europos kalbų metmenis ir  Europos gestų kalbos vertėjų mokymo standartas. Ilgą laiką tokio, vertėjų mokymo standarto nebuvo, todėl 2016 m. gavus jį ir atidžiai išanalizavus, jis buvo pritaikytas Lietuvai“.

Įdomia, dar niekam negirdėta informacija  -  tyrimu, atskleidžiančiu vertėjų subjektyvią gerovę,  pasidalino Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Justina Naujokaitytė. Nors kaip ji pradžioje sakė, tai buvo ne jos vienos darbas, jis buvo atliktas kartu su kolege studente Agne Lėlyte.  Tyrimui buvo taikomas kokybinis metodas, apklausti 9 Kauno ir Šiaulių apskričių gestų kalbos vertėjai. „Kadangi tai buvo kokybinis tyrimas, mes negalime pasakyti, kad 100% mano taip ir ne kitaip. Tai buvo tik bandymas panagrinėti šią temą, kaip buvimas vertėju subendrina subjektyvią gerovę“ - teigia pranešėja. Apibendrinant, tyrimo rezultatai džiugina -  veiksnių veikiančių vertėjo darbo gerovę neigiamai yra mažiau, nei kad tų, kurie veikia teigiamai.

Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Rita Navitskė, kartu su Kauno apskrities gestų kalbos vertėju – konsultantu Arnoldu Matuliu pristatė pranešimą gestų kalbos vertimo strategijos. Pranešimo metu, buvo teigiama, kad kurčiasis vertėjas yra „maitintojas“ girdinčiajam vertėjui ir kartu dirbdami jie gali pasiekti labai daug. Mintį papildė ir Klaipėdos kurčiųjų jaunimo asociacijos laikinoji prezidentė Nina Šamakova – ji pristatė dvi naujas sąvokas ir jų apibrėžimus tai: intra ir inter lingvistikas. Inter- lingvistika, tai paprasčiausias vertimas,kaip girdintieji vertėjai verčia kurtiesiems. Inter – lingvistika, tai ne tik kalba, bet ir kultūra, pažinimas, gyvenimo būdas. Tai kurčiasis vertėjas, kuris galėtų versti kurčneriagiams, taikant pirštų abėcėlę, ar silpnaregiams sėdint arti vienas prieš kitą. Kurčiasis vertėjas tokiose situacijose, perteiktų informaciją kokybiškiau, aiškiau. Dėl to, požiūris į kurčiąjį vertėją turėtų keistis ir vis dažniau jis turėtų būti pasitelktas verčiant. Visa ši informacija, kuria pasidalino kurtieji vertėjai yra įgyta šiais metais Kaune vykusioje „efslidi“ pavasario mokyklos metu. Kiti kurtieji vertėjai, kurie negalėjo atvykti atsiuntė savo vaizdo įrašus. Vienas pagrindinių „efslidi“ pavasario mokyklos organizatorių Lietuvoje buvo  Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro pavaduotojas, LKD valdybos narys – Arūnas Bražinskas. Jis pristatė darbo grupę, be kurios nebūtų visa tai įvykę ir „efslidi“ organizacijos veiklą.

LKD viceprezidentas Kęstutis Vaišnora pristatė pranešimą „Gestų kalbos vertimo paslaugų teikimo sistema Lietuvoje: ateitis dabartyje“. Kalbėjęs apie tai kokios EUD konferencijoje Maltoje buvo pristatomos 64 programos susijusios su gestų kalba. Viceprezidentas pastebi, kad dabar atsiranda nauja situacija, kuomet dar besimokydami būsimi vertėjai, pradeda dirbti vertėjų centre. Europos kurčiųjų asociacijos prezidentė Maya de Wit Maltos konferencijos metu iškėlė klausimą: „Ar studentas neturintis vertėjo diplomo, gali teikti profesionalias paslaugas?“. Tačiau jei būsimasis vertėjas yra kilęs iš kurčiųjų šeimos, ir mokosi, tuomet jis gali versti profesionaliai. Vertėjas privalo tobulėti savo darbe, nesvarbu seminarai, konferencijos jis pats gali ateiti dalyvauti kurčiųjų klube vyksiančiuose renginiuose ir taip tobulėti. Anot prezidento, konferencijose, kurios vyksta Seime, turėtų versti profesionalas vertėjas, nes girdintieji girdėdami blogą vertimą, gali pamanyti, jog tokios neaiškios mintys yra kurčiojo, o ne vertėjo vertimas. Jis iškelia vieną pagrindinių tikslų „Lietuvoje gestų kalba turi būti sunorminta. Europos kurčiųjų generalinėje asamblėjoje, buvo pasakyta, kad geriausios vertimo paslaugos yra suteikiamos Švedijoje, dėl to, kad gestų kalba ten yra sunorminta.“  Anot jo, Europos kurčiųjų asamblėjoje, nėra prisistatoma kurčiuoju, ar neprigirdinčiuoju  -  yra sakoma „esu gestų kalbos naudotojas“ pradėkime žiūrėti į tai ne iš medicininės pusės, juk svarbiausia gestų kalba. „Kiekvieno kurčiojo atsakomybė turi būti taisyklinga gestų kalba, kaip vertėja turėtų jaustis jei ji versdama  ištaisytų kurčiojo blogai parodytą žodį pirštų abėcėle? Ar tai jau ne šališkumas?“ -  tokius ir panašius pamąstymus dėstė viceprezidentas.

Konferenciją uždarė, tas kas ją ir atidarė tai LGKVA asociacijos prezidentė R. Leonavičienė. Ji pristatė kelias ištraukas duomenų iš jai padovanotos pačios autorės Maya de Wit knygos ‚Europos gestų kalbos vertėjai  2016 m. įžvalgos“.  Vertėjai stebėdami skaidrėse esančius sąrašus  aikčiojo iš nuostabos, ir spaudė šypseną. Prezidentė nusiteikusi pozityviai: „reikia pasidžiaugti, nes gestų kalbos pripažinime esame treti Europoje, kas reiškia jog savo laiku Lietuvos kurčiųjų draugija padarė labai didelį darbą.  O mažiausiai uždirbančių vertėjų sąraše mūsų net nėra – reiškias nėra taip blogai“.  

 

Parengė: Marija Vilkaitė

Nuotraukos: Giljeta Kairienė

Grįžti į naujienų sąrašą