Nepatogus Kinas

2017-10-31

Vėjuotą, paskutinį spalio penktadienį (10.27) festivalis „Nepatogus Kinas“ sukvietė kurčiųjų bendruomenę  į Klaipėdos kultūros fabriko kino salę filmui – „Kaip skamba tyla?“  ir diskusijai – „Kalba be žodžių: kokios kurčiųjų jaunimo galimybės scenoje?“.


Diskusijoje dalyvavo Gestų kalbos vertėja, Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro teatro mokytoja Anželika Teresė, Klaipėdos Litorinos mokyklos šokių mokytoja Diana Mockuvienė, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos (KLKJO) atstovės Gabija Šamakovaitė, Venorika Michailova. Diskusiją moderavo žurnalistė Izabelė Švaraitė.

Diskusijos metu buvo kalbama apie tai kaip negirdintiems vaikams papasakoti apie ritmą, muziką ir mizansceną? Su kokiais iššūkiais susiduria šokio ir teatro pedagogai bei patys moksleiviai? Kokios profesionaliai šokti ir vaidinti trokštančių kurčiųjų ateities perspektyvos Lietuvoje?

KLKJO atstovės dalinosi savo patirtimis mokykloje, kaip joms sekėsi šokti, kas patinka kurtiesiems. Gabija prasitarė, kad jos svajonė yra tapti aktore, tačiau jau šią vasarą bandytas aktorės kelias baigėsi nesėkmingai. Mergina spėliojo: „galbūt režisieriai išsigando mano kurtumo negalios? Bet juk aš galiu susirašinėti, galiu bendrauti per vertėją“. Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro teatro mokytoja Anželika Teresė  išreiškė didelį nusivylimą dėl to, kad kurtiesiems siekti profesionalios aktoriaus karjeros Lietuvoje nėra galimybių. Ji pasakojo, kad jos pažįstamų tarpe yra daug kurčiųjų, kurie norėtų siekti aktoriaus profesijos ir ji džiaugiasi, kad pagaliau galimybė atsirado. Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro „Palėpė“ režisierius Olegas Kesminas ir Dizaino kolegija inicijavo profesionalių aktorių kurso programą, kurioje aktorinio meistriškumo lygiavertiškai galėtų mokytis ir klausos negalią turintieji.

Veronika žaidžia badmintoną, kaip ji pati sako „reitingų lentelėse nėra parašyta ar aš kurčia, ar girdinti yra vardas pavardė ir viskas“, pratęsdama savo mintį, ji akcentavo, kad sporte kurtieji yra lygiaverčiai girdintiesiems. Nors jos meilė sportas,  tačiau ji nuoširdžiai dalinosi savo prisiminimais, apie tai, kaip kartu su šokių būreliu važiavo į Rusiją ir koks džiaugsmas ją aplankė, pamačius, kiek daug girdinčiųjų atėjo pasižiūrėti jų pasirodymo. Ji pastebėjo, kad Lietuvoje į tokius pasirodymus ateina patys kurtieji , girdinčiųjų auditorijos tarpe būna mažai. Papildydama Veroniką, Gabija papasakojo, jog taip pat sportuoja – ji yra orientacininkė, tačiau priežastis, kodėl iš visų būrelių ji pasirinko sportą yra labai paprasta: „Pasirinkau, nes treneris moka gestų kalbą“. Tai salėje iššaukė diskusiją, jog net ir dabar daugelis mokytojų kurčiųjų mokyklose vis dar nemoka, arba jei moka tai tik pagrindus, gestų kalbos.

Merginos taip pat pasakojo, koks teatras patinka kurtiesiems, kaip kurtieji jaučia muzika ir šoka. Savo įžvalgomis taip pat dalinosi ir  Klaipėdos Litorinos mokyklos šokių mokytoja Diana Mockuvienė.  Ji pasakojo apie kurčiųjų mokykloje vykstančias šokių pamokas. Diskusijos metu atkreiptas dėmesys į tai, kad šokių pamokos ir pats teatras vis dar yra tradicinio formato. Šokiai mokyklose yra liaudiški, nors mokytoja pripažino, kad kurtieji norėtų šokti mambo, čia čia ar salsa. Dauguma spektaklių yra išlikę tokie, kuriuose pilna monologo ar dialogų, bet pačio veiksmo mažai. Veronika atkreipė dėmesį, kad net ir dalyvaujant vertėjai tokie spektakliai kurtiesiems nėra įdomūs. Kurtiesiems patinka pantomima, kur spektaklį galima suprasti iš scenoje vykstančio veiksmo.  Šiai minčiai pritarė ir diskusijos moderatorė Izabelė, kad teatras vis dar akcentuoja savo pasirodymus į žodžius, nors tą pačią mintį būtų galima išreikšti ir veiksmu.

Pabaigoje į diskusiją įsijungė ir vertėja, Technologijų mokymo centro surdopedagogė-metodininkė Kristina Rimkienė – ji papasakojo, jog turi du vaikus, kurie turi klausos negalią. Tačiau nuo mažens jie kartu eina į vaikų spektaklius, taip pat jie lanko daug būrelių. Norint, kad kurtieji lankytųsi teatre, domėtųsi  įvairia veikla, visų pirma tai turi būti skatinama šeimoje.

Vis dėl to, filmas kurtiesiems nepatiko. Jų pastebėjimu, tai neatspindi tikrojo kurčiųjų identiteto. Pagrindinis veikėjas, turėjo ir papildomų negalių. Anot Veronikos, juk kurtieji gabūs, gali daug daugiau pasiekti. Kurtieji atkreipė dėmesį ir į režisieriaus filmavimo būdą – kai kalbama gestais yra filmuojama nugara, KLKJO narės teigė, kad jei kurčias režisierius būtų filmavęs šį filmą, tokių akivaizdžių klaidų būtų išvengta. 

Diskusiją vertė į Lietuvių gestų kalbą: Laima Palskytė ir Simona Rimkutė

Iš Lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą vertė: Kristina Rimkienė

 

Straipsnio autorė: Marija Vilkaitė

Nuotraukos: Marijos Vilkaitės

Grįžti į naujienų sąrašą