Renginys "Aš myliu gestų kalbą"

2017-05-05

Nuo tada, kai gestų kalba buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės, kaip kurčiųjų gimtoji kalba,  praėjo 22 metai. Gegužės 4 d., Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, ją minėjo ir Klaipėdos kurčiųjų bendruomenė. Renginio organizatoriai kvietė ne tik kurčiuosius, bet ir girdinčiuosius. Todėl, smagu, kad tarp renginio svečių buvo Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė, Klaipėdos miesto savivaldybės ugdymo ir kultūros departamento švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Dragašienė, Klaipėdos mieso savivaldybės neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas Saulius Liekis, bei kurtiesiems gerai pažįstama, Klaipėdos psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė.

Kaip A. Daujietiėnė sakė:”Pati svarbiausia šio renginio esmė yra tai, kad jūs buriatės kartu. O metai nesvarbu, ar divdešimt du , ar dvidešimt keturi – jie  ėjo ir praėjo, ateis kiti”.

Pimoji savo pranešimą pristatė Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Nina Šamakova, tema „Kurtumo dovana“, jo metu buvo pabrėžiama lygybė, visuomenės požiūris į nesveiką vaiką: „vaikui gimus tėvai pergyvena dėl jo, ar jis sveikas, bet juk vaiko gimimas yra dovana, stebuklas priimkime jį tokį koks jis yra!“. Rodydama skaidrėje skirtingų rasių žmonių portretus, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Nina sakė: „Pažiūrėkite, kiek čia yra skirtingų veidų, kiek čia skirtingų žmonių, kokios ryškios spalvos ir kaip gražu!“ Ar pasaulis būtų įdomus, jei jame būtų tik girdintieji? Tokius ir kitus pamąstymus, savo pranešime dėstė ji. Galiausiai, ji išskyrė, kurtumo teigiamas savybes. Kurtieji pasauliui yra nauda ir tai mes turėtume vertinti. Nebėgti ir nežiūrėti kreivai juos pamačius ir tikrai nebijoti priimti tokius, kokie jie yra.

Renginio vedėja K.Rimkienė kalbėjo tema – „Kas erzina Mus?“. Mes – tai girdintieji ir kurtieji, kadangi kurtieji yra kalbinė - kultūrinė mažuma, dažnai kyla nesusipratimų, girdintiesiems juos suprantant ir atvirkščiai. Kurtieji nemėgsta piktų žmonių, girdintieji keliamo kurčiųjų triukšmo, tokio, kuris mums yra suprantamas, kurį mes lengvai galime valdyti , kaip, kad per garsiai uždaromos durys, ar čepsėjimas ir daugelis kitų. Pranešime buvo minima, kaip reikėtų elgtis, vienai ir kitai pusėms. Neprisitaikydami vieni prie kitų, negalėsime išvengti kasdienių nesusipratimų. Ji pastebėjo ir pasidžiaugė, kad: „einant gatve vyresnieji kurtieji stengias santūriau bendrauti gestais, jaunimas šiais laikais tokio komplekso nebeturi“, tai kaip palikimas nuo sovietinių laikų, kai gestais buvo gėda kalbėti viešumoje. Apibendrindama, ji sakė, kad „labai gaila, kad kurčnebylių sąvoka vis dar gaji mūsų visuomenėje, ypatingai medikų ir vyresniosios kartos atstovų tarpe“. Vėliau, ji pakvietė girdinčiuosius, kreivai nežiūrėti į gestų kalbą, o ją išmokti, tiems kurie norėjo tai padaryti buvo galima užsiregistruoti į gestų kalbos kursus renginio metu. Prie kvietimo prisidėjo ir girdinčioji savanorė Robertina, kuri išmoko gestų kalbą iš kurčiosios draugės.

Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Virga Rimkuvienė kalbėjo apie tai į kokias, dažnai nepatogias ir šypseną, o kartais gailestį keliančias situacijas, patenka vertėjas. „gestų kalbos vertėjo profesija tikrai nėra nuobodi, kasdien reikalaujanti ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir išmanymo, kaip tinkamai elgtis įvairiose situacijose,kaip reaguoti kintant aplinkybėms. Mes verčiame visur – bankuose, poliklinikose, teisme, policijose, universitete, konferencijose... na, visų vietų išvardinti tikrai neįmanoma. Ir nemanau, kad yra kitų profesijos atstovų, kurie aplanko tiek daug įstaigų, ir tiek daug žino, kiek gestų kalbos vertėjas". Įtraukdama žiūrovus, imituojant situacijas iš vertėjo darbo, aiškiai matėsi, kaip vertėjas kartais turi išsisukti, išlaikyti tiek vertėjo kodeksą, tiek žmogiškumą ir galiausiai, priimti teisingiausią sprendimą, nežeminant kliento.

Renginį užbaigė visos grupės į kurią buvo įtraukti ir kurtieji,ir girdintieji gestais imituojama Lilas ir innomine dainą „Tu privalai skambėt". Kiek vėliau, visų renginio svečių, dalyvių ir organizatorių laukė tortas.

Parengė: Marija Vilkaitė

Nuotraukos: Giljeta Kairienė

Grįžti į naujienų sąrašą